2009 m. vasario 9 d., pirmadienis

Valentino dienos anomalija

Pradėdamas kalbėti apie Valentino dieną, priminsiu šios dienos gimimą. Manoma, jog Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, gyvenęs III a. po Kr. Tada Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Taip buvo siekiama, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų Imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinio chaoso. Klaudijus II manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, slapčia juos sutuokdavo. Klaudijus II, išgirdęs apie šį „meilės draugą”, suėmė jį ir uždarė į kalėjimą. Jis buvo nubaustas mirtimi vasario 14 dieną. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju. Štai kodėl dabar meilės šventę vadiname Šv.Valentino vardu.

Turbūt nedaugelis žino šią istoriją, tačiau tai ir nėra svarbu. Svarbiausia yra ar mes tinkamai suprantame šią dieną ir ar mes mokame mylėti, ar mes žinome ką simbolizuoja Valentino diena? Mūsų visuomenėje Valentino dienos supratimas yra iškreiptas. Ir sakydamas mūsų visuomenėje aš turiu galvoja ne tik Lietuvą, kurią kai kurie (ypatingai emigrantai) vadina Europos provincija (nors aš su tuo visai nesutinku), bet ir pačią numylėtą vakarų Europą, nes Valentino dienos šventimo tradicijas ir stilių mes perėmėme iš ten. Turbūt dėl to, kad mums vakarų pasaulis atrodo idiliškas ir viskas kas yra TEN, yra geriau negu yra ČIA. Taigi, reikėtų sau atsakyti: kokia Valentino diena yra, ir kokia Valentino diena turėtu būti. XXI amžiuje Valentino diena mums reiškia: didelę ir brangią gėlių puokštę, kurią vyras po darbo parveža žmonai ir sako: „Imk“, moteris, kurios savo brangiomis dovanomis, parodydamos savo tuštybę, puikuojasi pireš drauges, galimybę prisigerti bare su draugais, ar „užsimesti“ ir nuait į klubą.

Pagaliau, net broliui darant reportažą apie Valentino dieną ir apklausus jaunuosius moskleivius paaiškėjo, kad 90 procentų 2 – 3 klasių mokiniių į klausimą „Ką dovanojate per Valentino dieną?“ atsakė“ Širdutes“. Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad dabar galvojate ką atsakė tas 10 procentų... gal. ..gėles..., kvepalus.., ką gi dar?... Ne! Jūs neteisūs. Tas 10 procentų, o tiksliau viena (bet labai protinga) mergaitė, kuri pasakė, kad dovanoja per Valentino dieną meilę. Likau sužavėtas jos tokiu atsakymu, ir svarbiausia, kad ji atsakė nesąmoningai t.y.nesvarstydama. Turėtume mokytis iš jos ir nesąmoningai dovanoti meilę, kuri ir yra Valenino dienos tikslas, objektas, simbolis, ir t.t.. Širdutės, atvirukai, gėlės, tai tik pagalbinės priemonės skirtos įgyvendinti tikslui. Dažnai girdžiu: „Neturiu pinigų, todėl nieko neveiksiu Valentino dieną“, „Pamiršau nupirkti gėlę, kas dabar bus?! “ Girdint tokius šūksnius man susidaro įspūdis, kad Valentino dienos tikslas yra išleisti kažkur pinigus, „pabaliavoti“, nupirkti gėlę, bet ar taip tą dieną įsivaizdavo žmonės gyvenę III a.po Kr.? Kaip matome iš istorijos jiems Šv. Valentino diena reiškė galimybę dovanoti meilę!

Tad dovanokime vieni kitiems šypsenas, gerus žodžius, draugiškus apkabinimus...dovanokime meilę! Nes jos jokia butaforija neatstos


(Autorius nežinomas)

2009 m. sausio 18 d., sekmadienis

Baimė myleti...

Vakaru pasaulyje kur tokia ryski intelekto ir technologiju pazanga, kartu pastebima ir jausmu bei emociju dirvos erezija, baisus susvetimejimas, nesugeba isreiksti jausmu. Nebera laiko suvokti tikraja ivykiu verte, nes visur matyti tik isore, o ne vidine tikrove.Beje ir vertybes nunai tik demonstruojamos, bet tai dar nereiskia, kad jos puoselejamos.
Musu epocha turtinga ivikiu, bet skurdi emociju.Modernus gyvenimas isplete galimybes pazinti, taciau zmogiskuosius santykius apsunkino ir padare pavirsutiniskus. Ir meilei, deje ne kiek nepadeda greiciau pasiekiami lytiniai santykiai.Apie meile daug kalbama ir rasoma, o tikroveje mylima mazai, lygiai taip pat mazai ir sulaukiama meiles, nes nesugebama paklusti vidiniams emovciniams poreikiams.Is tikruju esminis zmogaus poreikis-pranesti apie save kitiems; meile yra vienas svarbiausiu zmoniu suartejimo keliu.Beda ta kad myledamas galvoji, jog viskas klostosi puikiai, nes meile isaugina sparnus.Maza to, papildo isitikinimas, kad myleti lengva, sunku tik rasti partneri.Svarbu ne tiesiog rasti partneri, o rasti tinkama partneti.Mums pritruksta zodziu meilei issakyti, veiksmu-isreiksti, gilumos-puoseleti.Meile gimsta is svajones, bet minta tikrove.Zodis meile daznai vartojamas netiksliai, juo neretai pavadinamas lytinis geismas ar isimylejimas, nors siandien ir maziau tuokiamasi is aisrtos ar susizavejimo-juos galima isgyventi ir iki vedybu, neistengiant atrasti kito zmogaus, jo vidaus, jo vidinio pasaulio ritmo,-kartais mylima bijantis meiles, nes tai esa pernelyg stiprus jausmas.Sitaip anksciau ar veliau atsiduriama savo paciu emocineje tustumoje, ypac tada, kai isgyvenama del nesekmingos meiles. Nepritariu tiems, kurie iesko iseities is isoriniu ir vidiniu sunkumu kur nors kitur, o ne savyje, nepasitelkdami savo galiu, daugelis nemegina patys kurti savo gyvenima, o laukia stebuklu is isores...
Aistra-tai mylint atsiduoti kito meilei. Troksti meiles- ne nuodeme.Deja pasibaigus vienai meilei, ne visada uz duru laukia kita...Taciau svarbu nebijoti baimes.Meiles nuotykis pakelia zmogu jo paties akyse, nes patvirtina jo gundymo galia.Malonumo buti kartu stiprumas ir yra teisingas metas, rodantis meiles jausmo intensyvuma.
Dazniai grazesne yra ta meile, kuri nebuvo isragauta.Pirmiausia suartekime dvasiskai, o ne fiziskai, "prinokes vaisius bus saldesnis".Kai kurie dalykai turi uzaugti sirdyje .Juk bet koks jausmas yra stipresnis, jei isgyvenamas dviese.Kai zmones myli vienas kita, jie troksta ta jausma isreiksti, issakyti vienas kitam ir klausytis.Kas myli tas niekad neleis kad mylimasis prasytu meiles.Jis duos neprasytas, gerai zinodamas, kokios meiles reikia mylimajam.
Geismas atsiranda arba is pirmo zvilgsnio;) arba nekyla niekados.Grauziasi tas kas nepabande, gailisi tas kas atsisake.Myleti tai neatsisakyti laisves, -tai pasirinkti aukstesni malonuma, didesni geri.
Meile ir aistra nera tapacios.Galima patirti meile, bet nepazinti aistros. Lytinis gyvenimas taip pat yra budas pazinti vienas kita tai dvieju kunu kalba. Kadangi kunas pasako daugiau nei zodziai, o gestyai gali buti iskalbingesni uz kalba. Buti meiluziu reiskia vogti kito meile. Lytiniai santykiai dabar pradedami per pirmus tris susitikimus. Meile griauna, bet kokias sianas. Vienisumo nasta dar sunkesne, kai salia yra zmogus, kuris neuzpildo jokios tustumos.
Dabar suki "viska ir kuo greiciau" pakreite samoningas suvokimas, kad reikia tureti kantrybes ir atkaklumo, norint sukurti svarbiusdalykus ir tapti savo gyvenimo kureju. Taigi kaip niekad moksliskai pasakyta teigiantis kad zmogumi ne gimstama, o tampama. Kas nori islikti savimi, turi dalies saves atsisakyti.
Kas peikia ar atsisako meiles, tas nesugeba myketi sveikai-aukodamas ir dovanodamas save. Zmogus turi buti priimtas toks, koks yra, o ne vertinamas uz tai ka turi ar kuo dedasi. Myleti tai perzengti savo ribas. Ramybe ateina, kai atrandi savo gyvenimo prasme. Nera pasitikejimo nera ir meles. Myleti -tai perzengti pacius save ir atasiverti kitiems, nors kartais, deja, sitaip patenkama i kitu itaka. Nepakanka tureti sirdi.Reikia kad sirdis klausytu jausmu ir emociju.Kuo maziau mums reikia daigtu tuo turtingesni esame.Zmones gali issigelbeti tik tada, kai tvirtai laikosi jiems istiestos rankos.Kai manoma kad mylint galima pakeisti zmogu, isties neivertinamos galimybes savos.
Vaikydamiesi sekmes ir valdzios tolstame nuo saves ir jeigu kas nors paklaustu ka mes reiskiame patys sau, atsakymo turbut nezinotume.
Pasitaiko, kad staiga atsipeikejame is stingulio ir pamatome, kad nesame tokie kokie maneme esa, arba labai nutole nuo kelio kuriuo ketinome eiti.Tuomet pamatome, kokie mes dvasios elgetos.Tai blogiau nei neturtas, nes liudija, kad nesugebame kitiems skirti demesio, laiko, meiles silumos,solidarumo.Suprantame, kad meile reikia myleti, kad sunku buti geriems, ypac su tais kurie nieko gero negali mums duoti, bet tuo tarpu galime buti demesingi ir nuosirdus tiems, kurie mums reikalingi.Taip pat jei labiau vienas kita myletume, tikriausiai likimas butu mums malonesnis-mes padarytume malonesni.

Knyga Baime myleti

Reikia daug drąsos mylėti ir leisti būti mylimam

„Pamesta Fleita gailiai verkė, kad jau seniai niekas ja negroja. Pro Šalį eidamas Asilas stipriai į ją pūstelėjo, ir pasigirdo toks švelnus garsas, kokio per visą savo gyvenimą nebuvo girdėjęs nei Asilas, nei Fleita.
Nesuprasdami, kas pasidarė, - mat buvo ne itin didelio proto, nors proto galia abu ir tikėjo, - kuo skubiausiai išsiskyrė, gėdydamiesi paties gražiausio dalyko, nutikusio per jų liūdną gyvenimą. Kiek daug mūsų gyvenime pamestų fleitų ir asilų. Daugelis taip ir lieka svetimi patys sau, slėpdami, kas esa, ir prašo meilės iš kitu, nepažįstamų, taip pat slepiančių savo tikrąjį veidą. Bet štai netikėtai – prabudimas, atsivėrimas, šviesos spindulys… Deja, toliau nieko. Nes pritrūksta drąsos. Reikia daug drąsos mylėti.
Ne mažiau drąsos reikia ir leistis būti mylimam.“

Tarpelis (Bruno Ferrero)

Paminklinių akmenų graveris, nuleidęs ražiklį, atsipūtė: „Baigiau“.
Užsakovas atidžiai apžiūrėjo akmenį, savo tėvo nuotrauką ir dvi datas- 1916 ir 2000, kurias skyrė mažytis dviejų centimetrų tarpelis. Pakraipęs galvą tarė:
-Nežinau, kaip jums paaiškinti, bet šis tarpelis man atrodo per mažas. Matote, mano tėvo gyvenimas buvo ilgas, visavertis, turiningas. Norėčiau, kad čia atsispindėtų gausioje šeimoje prabėgusi jo vaikystė, žalumoje skendintis gimtasis kaimas su plačiomis galvijų ganyklomis, sunkūs žemės ūkio darbai, džiugesys nuėmus puikų derlių, rūpesčiai dėl vasaros audrų, sausros… Po to-karo metai, uniformos, išdavystės, sužeidimas, pabėgimas iš nelaisvės, susitikimas su mano motina… Gimstantys ir augantys vaikai, jų vedybos, vienas po kito pasaulį išvystantys vaikaičiai… Galiausiai giedra senatvė, liga, tai pat meilė, šiluma, neblėstanti energija, gyvenimo aistra, nuoširdus triūsas, nerimas, skausmai, džiaugsmai…
Graveris dėmesingai klausėsi. Po to paėmęs ražiklį ir plaktuką keturiais greitais judesiais beveik puse centimetro praplėtė tarpelį tarp gimimo ir mirties datos.
Atsigręžęs į žmogų paklausė:
-Ar dabar geriau?
Gyvenimas - ne tarpelis tarp dviejų datų…