na žinai, lyg kalbėtume prancūziškai, bet vis pritrūkstant žodžių.
O šalia vėstų arbata,
o jos apelsinmedžio aitrumas vis sklandytų ore.
Tokio nuoširdaus pašnekesio,
su lengvom šypsenom, judančiais pirštų galiukais.
Bet kalbėtumem tik apie nerūpestingumą. Nieko rimto.
Gal net netyčia paliečiau arbatą, bemirkant mėtinį saldainį.
Taip visai netyčia
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą